Šperos.lt > Lietuvių kalba > Lietuvių kalbos namų darbai
Lietuvių kalbos namų darbai

(46 darbai)

Straipsnio analizė: "Dviguba pilietybė - dviguba nauda""Lietuvos ryto" straipsnio "Dviguba pilietybė – dviguba nauda" stilistinė analizė. Įrodoma, kad straipsnis — publicistinis, aptariami jo bruožai. Skaityti daugiau
Tikra laisvė neįmanoma be atsakomybėsEsė. Tikra laisvė neįmanoma be atsakomybės. Pagrįskite arba paneikite šį teiginį. Visuomenė negali egzistuoti be savarankiško mąstymo. Turime gyvenimą suprasti kaip pareigą. Skaityti daugiau
Vaikas – šeimos veidrodisĮvadas. Šeima – pasaulio modelis. Teisės į kaprizus nėra. Bausti negalima pasigailėti. Tėvai turi mokyti vaikus taisyklių. Griežtumas nenaudingas. Autoritetas. Išvados. Skaityti daugiau
Zigmas ZinkevičiusĮvadas. Zigmas Zinkevičius. Išvada. Skaityti daugiau
Žymiausi Lietuvių kalbos tyrinėtojai: Antanas SalysĮvadas. Biografija. Antanas Salys Lietuvos kalbininkas. Kauno Vytauto Didžiojo universitetas. Dėstė Greifsvaldo ir Tiubingeno universitetuose. Veikla. Lietuvių dialektologija. Vidurio aukštaičių tarmė. Tikriniai žodžiai. Salys ir bendrinės kalbos raida. Terminija. Skaityti daugiau
Žodžio "kalendorius" leksikologinis nagrinėjimasLeksikologinis žodžio nagrinėjimas. Žodžio reikšmės aprašai DŽ ir LKŽ (nurodyti tomą, puslapį). Fonetiškai motyvuotas ar nemotyvuotas? Kokias funkcijas jis gali atlikti? Darybiškai motyvuotas ar nemotyvuotas? Pirminis ar darinys? Pirminė ir antrinė (tiesioginė ar netiesioginė nominacija). Kokia gramatinė reikšmė? Kokiomis gramatinėmis kategorijomis ji realizuojama? Leksinė reikšmė. Ryšys su denotatu, signifikatu. Kiek sememų? Sememų tipai: pagrindinė, šalutinės; pirminė, išvestinės; tiesioginė, perkeltinė. Perkėlimo tipai. Sememų seminė sudėtis. Semantinė motyvacija. Žodžio vieta semantinėje žodyno struktūroje (Sisteminiame žodyne). Paradigminiai žodžių santykiai (semantinė grupė; sinoniminiai, antoniminiai, hiponiminiai, hiperoniminiai ir kt. santykiai). Sintagminiai santykiai (leksinis ir gramatinis valentingumas). Darybos santykiai. Žodžio charakteristika kilmės atžvilgiu. Savas ar skolinys? Veldinys ar tikrasis lietuvių kalbos žodis? Skolinio tipas. Žodis istorinės raidos požiūriu. Aktyvusis ar pasyvusis? Pasenęs ar naujažodis? Archaizmas, istorizmas, jų tipas. Žodis vartojimo sferų atžvilgiu. Visuotinės ar nevisuotinės leksikos žodis? Nevisuotinės leksikos tipas: tarmybė, žargonybė, profesionalizmas. Stilistinė žodžio charakteristika. Stilistiškai neutralus ar žymėtas? Šnekamasis ar knyginės leksikos žodis? Bendrinis ar tikrinis? Ar gali būti frazeologizmo dėmuo? Aptarkite tuos frazeologizmus semantikos (motyvuoti ar nemotyvuoti) ir struktūros (sakinio ar žodžių junginio tipo) atžvilgiu. Skaityti daugiau