Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Lietuvių kalba>Lietuvių kalbos namų darbai

Lietuvių kalbos namų darbai (46 darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Straipsnio analizė: "Dviguba pilietybė - dviguba nauda"

    "Lietuvos ryto" straipsnio "Dviguba pilietybė – dviguba nauda" stilistinė analizė. Įrodoma, kad straipsnis — publicistinis, aptariami jo bruožai.
    Lietuvių kalba, namų darbas(2 puslapiai)
    2009-05-29
  • Tikra laisvė neįmanoma be atsakomybės

    Esė. Tikra laisvė neįmanoma be atsakomybės. Pagrįskite arba paneikite šį teiginį. Visuomenė negali egzistuoti be savarankiško mąstymo. Turime gyvenimą suprasti kaip pareigą.
    Lietuvių kalba, namų darbas(2 puslapiai)
    2008-04-24
  • Vaikas – šeimos veidrodis

    Įvadas. Šeima – pasaulio modelis. Teisės į kaprizus nėra. Bausti negalima pasigailėti. Tėvai turi mokyti vaikus taisyklių. Griežtumas nenaudingas. Autoritetas. Išvados.
    Lietuvių kalba, namų darbas(5 puslapiai)
    2009-12-23
  • Zigmas Zinkevičius

    Įvadas. Zigmas Zinkevičius. Išvada.
    Lietuvių kalba, namų darbas(4 puslapiai)
    2010-11-18
  • Žymiausi Lietuvių kalbos tyrinėtojai: Antanas Salys

    Įvadas. Biografija. Antanas Salys Lietuvos kalbininkas. Kauno Vytauto Didžiojo universitetas. Dėstė Greifsvaldo ir Tiubingeno universitetuose. Veikla. Lietuvių dialektologija. Vidurio aukštaičių tarmė. Tikriniai žodžiai. Salys ir bendrinės kalbos raida. Terminija.
    Lietuvių kalba, namų darbas(4 puslapiai)
    2007-11-27
  • Žodžio "kalendorius" leksikologinis nagrinėjimas

    Leksikologinis žodžio nagrinėjimas. Žodžio reikšmės aprašai DŽ ir LKŽ (nurodyti tomą, puslapį). Fonetiškai motyvuotas ar nemotyvuotas? Kokias funkcijas jis gali atlikti? Darybiškai motyvuotas ar nemotyvuotas? Pirminis ar darinys? Pirminė ir antrinė (tiesioginė ar netiesioginė nominacija). Kokia gramatinė reikšmė? Kokiomis gramatinėmis kategorijomis ji realizuojama? Leksinė reikšmė. Ryšys su denotatu, signifikatu. Kiek sememų? Sememų tipai: pagrindinė, šalutinės; pirminė, išvestinės; tiesioginė, perkeltinė. Perkėlimo tipai. Sememų seminė sudėtis. Semantinė motyvacija. Žodžio vieta semantinėje žodyno struktūroje (Sisteminiame žodyne). Paradigminiai žodžių santykiai (semantinė grupė; sinoniminiai, antoniminiai, hiponiminiai, hiperoniminiai ir kt. santykiai). Sintagminiai santykiai (leksinis ir gramatinis valentingumas). Darybos santykiai. Žodžio charakteristika kilmės atžvilgiu. Savas ar skolinys? Veldinys ar tikrasis lietuvių kalbos žodis? Skolinio tipas. Žodis istorinės raidos požiūriu. Aktyvusis ar pasyvusis? Pasenęs ar naujažodis? Archaizmas, istorizmas, jų tipas. Žodis vartojimo sferų atžvilgiu. Visuotinės ar nevisuotinės leksikos žodis? Nevisuotinės leksikos tipas: tarmybė, žargonybė, profesionalizmas. Stilistinė žodžio charakteristika. Stilistiškai neutralus ar žymėtas? Šnekamasis ar knyginės leksikos žodis? Bendrinis ar tikrinis? Ar gali būti frazeologizmo dėmuo? Aptarkite tuos frazeologizmus semantikos (motyvuoti ar nemotyvuoti) ir struktūros (sakinio ar žodžių junginio tipo) atžvilgiu.
    Lietuvių kalba, namų darbas(6 puslapiai)
    2010-11-18
  • Puslapiai:
  • 1
  • 2
  • 3
Puslapyje rodyti po