Šperos.lt > Lietuvių kalba > Lietuvių kalbos konspektai
Lietuvių kalbos konspektai

(22 darbai)

Bendrinė kalba ir jos kultūraBendrinė kalba ir jos kultūra. Kalbos kultūra ir stilistika. Taisyklingos kalbos ugdymas. Kalbos kultūros tobulinimo priemonės. Žodyno normų pažeidimai. Žodyno klaidos. Skaityti daugiau
Diachroninės kalbotyros įvadasPagrindiniai terminai. Sinchroninė ir diachroninė gramatikos. Kalbotyros istorija. Jaunagramatikai. Struktūrinės lingvistikos pagrindai. Kalbų giminystė. Indoeuropiečių kalbų šeima. Kalbos raida. Fonetiniai pakitimai. Garsų dėsniai. Garsų pokyčių žymėjimas. Fonetinių pakitimų seka. Fonetiniai ir foneminiai pakitimai. Gramatiniai, semantiniai ir leksiniai pokyčiai. Kalbos istorija. Jos ryšys su kitais mokslais. Istorinė fonetika, istorinė gramatika, istorinė sintaksė ir etimologija. Tyrinėjimo metodai. Lietuvių kalbos kilmė. Lietuvos vardas ir kontaktai su kitomis baltų gentimis bei rytiniais slavais. Lietuvos valstybė ir lietuvių kalba. Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija. Lietuvių kalbos istorinės fonetikos objektas ir uždaviniai. Pagrindiniai ir pagalbiniai tyrinėjimo šaltiniai. Skaityti daugiau
Dialektologija (2)Tarmės samprata jų susidarymas ir kiti kalbos variantai. Jauniaus dialektologiniai darbai. Salio klasifikacija. Vakarų aukštaičių tarmė, bendrosios ir išskiriamosios ypatybės. Kauniškių tarmė: morfologija, leksika. Pietų aukštaičiai: teritorija, fonetika. Ašašninkų šnekta. Rytų aukštaičių tarmės bendrosios ypatybės. Vilniškių tarmės morfologija. Uteniškių tarmės morfologija. Kupiškėnai. Širvintiškiai: morfologija ir leksika. Žemaičių tarmės bendrosios fonetikos ypatybės. Žemaičių tarmės kirtis ir priegaidė. Kirčio atitraukimas ir nukėlimas. Pietų žemaičiai varniškiai: teritorija, fonetika, kirčiavimas morfologija. Šiaurės žemaičiai kretingiškiai: teritorija, fonetika, kirčiavimas. Švėkšnos šnektos ypatumai. Kirčiavimas. Dvibalsių monoftonizacija (širvintiškiai). Dialektologijos objektas ir reikšmė. Jos šaltiniai, tyrimo metodai. Baranausko dialektologiniai darbai. Svarbiausios tarmių klasifikacijos (iki Jauniaus). Zinkevičiaus, A. Girdenio tarmių klasifikacija. Kauniškių tarmė. Teritorija, fonetika, kirčiavimas. Šiauliškių tarmė. Pietų aukštaičių tarmės morfologija. Vilniškių teritorija, fonetika, kirčiavimas Uteniškių tarmė. Teritorija, fonetika, kirčiavimas. Širvintiškiai. Pietų žemaičiai raseiniškiai. Teritorija, fonetika, morfologija. Viduklės šnektos ypatybės. Šiaurės žemaičiai telšiškiai. Fonetika, kirčiavimas. Vakarų žemaičiai. Teritorija, fonetika, kirčiavimas. Rytų aukštaičių balsių kiekybė (ilgumai), kirtis, priegaidė. Priebalsių kietinimas tarmėse ( P. aukštaičiai ir vilniškiai). Dvibalsiai ie ir uo tarmėse. Balsiai ė ir o tarmėse. Veiksmažodžio nuosakos tarmėse. Skaityti daugiau
Dialektologija (3)Dialektologijos objektas ir uždaviniai. Tarmių tyrinėjimo metodai ir šaltiniai. Tarmės samprata. Tarmių susidarymas. Kiti kalbos variantai. A.Baranausko dialektologiniai darbai. K.Jauniaus dialektologiniai darbai. Svarbiausios tarmių klasifikacijos (iki Salio) J. Salio tarmių klasifikacija. Zinkevičiaus ir Girdenio tarmių klasifikacija. Vakarų Aukštaičiai. Kauniškių tarmė, fonetika ir kirčiavimas. Kauniškių tarmės morfologijos ypatybės. Skaityti daugiau
Fonetika ir fonologijaFonetikos ir fonologijos konspektas. Fonetika. Fonetikos objektas. Fonemos ir garso santykis. Fonetikos aspektai. Rašto sistemos. Transkripcija. Garsų požymiai. Savi ir svetimi garsai. Garsų tyrimo metodai. Du eksperimentinės fonetikos aspektai. Ortoepija. Kalbos padargai. Garsų klasifikacija. Vokalizmas. Garsų jungimo požymiai. Atsakymai į svarbiausius klausimus. Fonetikos objektas. Fonologinis, akustinis, artikuliacinis fonetikos aspektai. Ortoepija. Tartis ir fonetika. Tarties normų pažeidimo priežastys. Tarties klaidų tipai. Kalbos garsai, fonemos, prozodiniai elementai, garso ir raidės santykis. Kalbos padargai ir jų veiksmai. Garso tarimo fazės, jų ypatybės rišlioje kalboje. Liežuvio šaknies atitraukimas prie ryklės sienelės), garsų priešakėjimas, aspiracija (prikvėpimas). Balso stygų darbas. Priebalsių skardumas – duslumas. Šių ypatybių fonologinis vaidmuo. Garsų artikuliacija, jos tyrimo metodai. Svarbiausios akustinės garsų ypatybės, jų tyrimo metodai. Labializacija, palatalizacija, priešakėjimas, nazalizacija, jų artikuliacinė bazė ir akustinė prigimtis bei poveikis garsams. Garsų klasifikacija, jos principai ir tipai. Pagrindinės garsų klasės – balsiai ir priebalsiai. Jų funkcijos, artikuliacinės bei akustinės savybės. Balsinių fonemų inventorius ir svarbesni jų variantai. Sintagminės ir akustinės balsių savybės. Labializacijos poveikis balsių tembrui. Dvigarsiai ir dvibalsiai, jų sąvoka, inventorius ir fonologinė interpretacija. Priebalsiai, jų inventorius ir sintagminės klasės. Skiemuo, jo sąvoka, ribos ir tipai. Fonologinis ir fonetinis skiemuo. Kirtis ir priegaidės. Jų fonologinė reikšmė. Artikuliacinės ir akustinės savybės. Intonacija, jos vaidmuo ir tipai. Frazės kirtis (loginis). Svarbesnės intonacijos klaidos. Artikuliacinė balsių klasifikacija. Ilgieji ir trumpieji balsiai, jų fonologinis vaidmuo, skiriamieji požymiai ir būdingos tarties klaidos. Nemotyvuotas ir motyvuotas balsių ilgumas. Motyvuoto balsių ilginimo taisyklės ir išimtys. Balsių tarties klaidos ir jų priežastys. Dvigarsių, dvibalsių klasifikacija bei svarbesnės artikulicinės ir akustinės savybės. Būdingesnės dvigarsių ir dvibalsių klaidos, jų pakitimai tarmėse. Artikuliacinė priebalsių klasifikacija pagal tarimo būdą. Artikuliacinė priebalsių klasifikacija pagal tarimo vietą. Priebalsio /j/ artikuliacija, rašyba ir tarties ypatumai. Svetimos kilmės priebalsiai, jų atsiradimas, artikuliacinės ypatybės ir tarties klaidos. Priebalsių akomodacija, asimiliacija ir jų kilmė. Asimiliacija ir rašyba. Žodžio galo dėsniai. Skaityti daugiau
Gamta ir žmogus - neatsiejamas dalykasLietuvių kalbos rašinys. gamta ir žmogus. Skaityti daugiau
Istorinė fonetikaVokalizmas. Trumpųjų ir ilgųjų balsių kilmė. Dvibalsių kilmė. Uo ir ie kilmė. Kiekybiniai vokalizmo pakitimai. Balsių kaita. Balsių kaitos eilės. Iš indoeuropiečių paveldėta balsių kaita. Balsių kaitos rūšys ir laipsniai. Prabatiška balsių kaita. Analoginė balsių kaita.žodžio galo pakitimai. Fonetinis žodžio galo trumpėjimas. Morfologinis (sisteminis) žodžio galo trumpėjimas. Hiatas, kontrakcija, elizija. Leskyno dėsnis. Kirtis ir priegaidė. Akūtas ir cirkumfleksas. Morfemos kirtis ir priegaidė. Oksitoninis ir baritoninis kirčiavimas. Sosiūro-Fortunatovo dėsnis. Metatonija. Enklizė. Konsonatizmas. Lietuvių kalbos priebalsynas ir jo kilmė. Sprogstamieji priebalsiai. Afrikatos. Svetimos kilmės priebalsiai. Poziciniai priebalsių pakitimai asimiliacija. Disimiliacija. Priebalsių pridėjimai ir iškritimai. Jotinis minkštumas. Asimiliacinis minkštumas. Skaityti daugiau
Jonas Jablonskis - bendrinės lietuvių kalbos tėvasJonas Jablonskis - Rygiškių Jonas. Jonas Jablonskis yra bendrinės lietuvių kalbos gramatikos mokslo kūrėjas. Kalbos norminimo principai. Sintaksės norminimas. 1901 metų gramatika. 1911 metų Sintaksė. 1919 metų "Lietuvių kalbos gramatika". 1922 metų gramatika. 1925 metų "Lietuvių kalbos vadovėlis". "Linksniai ir prielinksniai". Žemaitės raštų redagavimas. Jono Jablonskio straipsniai. Skaityti daugiau
Kalba (9)Kas tai yra kalba? Kalba — tai ženklų sistema. Natūrali kalba. Dirbtinė kalba. Pagrindinės kalbos funkcijos: pranešimas ir paskatinimas veikti. Kalbos sritys. Fonema. Aktyvusis žodynas. Pasyvusis žodynas. Kalbos jausmas. Kalbos poveikis. Kalbos rūšys. Šnekamoji kalba. Dialogas. Rašomoji kalba. Išorinė ir vidinė kalbos. Skaityti daugiau
Kirčiavimas (2)Kirčiavimas. Kirčiuotės. Pirmoji kirčiuotė. Antroji kirčiuotė. Trečioji kirčiuotė. Ketvirtoji kirčiuotė. Priešpaskutinio skiemens taisyklė. Būdvardžių su priesaga –inis, -ė kirčiavimas. Būdo prieveiksmiai su formatu -ai. Tarptautinių žodžių kirčiavimas. Skaityti daugiau
Lietuvių rašytojai: kūrybos temos, kūriniai, kūrybos bruožaiExcel byla. Lentelė: Rašytojas; Gyvenimo laikotarpis; Kuriai literatūros sričiai priskiriamas; Kuo išskirtinis; Kūrybos temos; Kūriniai; Kūrybos bruožai. Rašytojas. K. Donelaitis. J. Biliūnas. Maironis. Šatrijos Ragana. V. Krėvė. V. Mykolaitis - Putinas. J. Savickis. S. Nėris. A. Vaičiulaitis. H. Radauskas. A. Škėma. J. Marcinkevičius. R. Granauskas. V. Juknaitė. S. Šaltenis. B. Vilimaitė. S. Geda. M. Martinaitis. N. Miliauskaitė. J. Vaičiūnaitė. J. Aputis. Skaityti daugiau
Mokslo pasiekimai mūsų gyvenimeSamprotaujamojo tipo rašinys. Pasiekimų etapai. Genų inžinerija. Skaityti daugiau
PriebalsisArtikuliacinė priebalsių klasifikacija. Oro skverbimosi būdas. Artikuliacijos vieta. Balso stygų veikla. Palatališkumas (minkštumas). Priebalsių rašyba. Kietieji ir minkštieji priebalsiai. Duslieji ir skardieji priebalsiai. Priebalsių vartojimas. Žodžio pradžioje. Žodžio gale. Žodžio viduje. Fonemų priešprieša. Diferenciniai požymiai. Kombinaciniai variantai, kuriuos lemia. Lūpinimas. Minkštumo laipsnis. Sprogimo būdas. Kietieji ir minkštieji priebalsiai. Duslieji ir skardieji priebalsiai. Du tapatūs priebalsiai. Pučiamųjų dantinių ir alveolinių priebalsių sandūra. Svetimos kilmės priebalsiai. Skaityti daugiau
PsicholingvistikaPsicholingvistikos objektas. Psicholingvistinių tyrimų istorija. Mąstymo ir kalbos ryšys. S. Sapyro – B.L. Whorfo lingvistinio reliatyvumo hipotezė. Lingvistiniai principai. N. Chomskio generatyvinės gramatikos teorija. Kalbos suvokimas ir supratimas. Konteksto efektai. Kalbos suvokimo teorijos. Kalbos dekodavimo procesas. Veiksniai, turintys įtakos supratimui. Kalbėjimo psicholingvistika. Kalbėjimo proceso pakopos. Kalbos planavimas. Kalbėjimą aiškinančios teorijos. Kalbėjimo klaidos. Kalbos išmokimas. Skaityti daugiau
Sintaksė (6)Sakinio samprata. Sakinio apibrėžimo problemos. Sakinio požymiai. Predikatumo, modalumo, asmens ir laiko sąvokos. Intonacija. Aktualioji sakinio skaida. Sakinių klasifikacija pagal sandarą. Asmeniniai sakiniai. Beasmeniai sakiniai. Vadinamieji nepilnieji, eliptiniai ir benariai sakiniai, jų reiškimo problemos. Komunikaciniai sakinių tipai. Sakinio dalys. Sakinio dalies požymiai. Sakinio dalių skirstymas ir nustatymo būdai. Veiksnys. Vientisinis tarinys. Jo atmainos ir raiška. Suvestinis tarinys. Jo dalių tipai ir reiškimas. Papildinys. Skirstymas ir raiška. Pažyminys. Atributinis ir predikatinis pažyminys. Priedėlis. Laiko aplinkybė. Porūšiai ir raiška. Vietos aplinkybė. Porūšiai ir raiška. Būdo aplinkybės aiškinimo problemos. Raiška. Priežasties, sąlygos ir nuolaidos aplinkybės, tikslo aplinkybės. Raiška. Vienarūšės sakinio dalys. Jų požymiai, jungimas, intonacija. Aiškinamosios, tikslinamosios, apibendrinamosios ir išskirtį reiškiančios sakinio dalys (skyryba). Išplėstinės sakinio dalys (pažyminys ir aplinkybės) (skyryba). Kreipinys. Atmainos ir raiška. Įterpiniai ir įspraudai. Sudėtiniai sakiniai. Sudėtinis sujungiamasis ir bejungtukis sakinys. Sudėtiniai prijungiamieji sakiniai. Jų tipai. Šalutinių dėmenų požymiai, rūšys ir laipsniai. Sudėtiniai mišrieji sakiniai. Jų tipai, dėmenų grupavimas. Lietuvių kalbos sintaksės tyrinėjimų apžvalga. Žodžių ryšių tipai. Žodžių ryšių reiškimo būdai. Žodžių derinimas ir šliejimas. Žodžių ryšių reiškimo būdai. Žodžių valdymas ir koreliavimas. Žodžių junginio sąvoka (apibrėžimas požymiai). Probleminiai žodžių junginių atvejai. Žodžių junginių klasifikacija pagal ryšio tipus: prijungiamieji ir dvipusės sąsajos junginiai, sujungiamųjų junginių problema. Vientisiniai ir sudėtiniai žodžių junginiai. Laisvieji ir nelaisvieji žodžių junginiai. Veiksmažodiniai žodžių junginiai. Daiktavardiniai junginiai. Būdvardiniai, skaitvardiniai, prieveiksminiai ir įvardiniai junginiai. Semantinė žodžių junginių klasifikacija. Skaityti daugiau
Stiliaus priemonėsStiliaus priemonės. Kalbos priemonių konkurencija. Variantai. Sinonimai. Sąvoka ir skirstymas. Leksiniai sinonimai. Frazeologiniai sinonimai. Darybiniai sinonimai. Morfologiniai sinonimai. Laikų sinonimika. Nuosakų sinonimika. Asmenų sinonimika. Sintaksiniai sinonimai. Žodžių junginių sinonimika. Sakinių sinonimika. Vientisinių sakinių sinonimika. Sudėtinių sakinių sinonimika. Sudėtinių ir vientisinių sakinių sinonimika. Skaityti daugiau
Stilistika (2)Kalbos priemonių konkurencija. Variantai. Sinonimų sąvoka ir skirstymas. Semantiniai ir stilistiniai sinonimai, jų skirtybės. Frazeologiniai sinonimai. Sinonimų funkcijos ir vartojimas. Morfologinių sinonimų samprata. Laikų sinonimika. Dabarties veiksmo reikšmė. Nuosakų sinonimika. Pirmojo asmens reikšmė. Antrojo asmens reikšmė. Sintaksinių sinonimų sąvoka, požymiai, tipai. Žodžių junginių sinonimika. Sakinių sinonimika. Tiesioginiai, skatinamieji ir klausiamieji sakiniai. Teigiamieji ir neigiamieji sakiniai. Sudėtinių ir vientisinių sakinių sinonimika. Skaityti daugiau
Stilistika (3)Stilistikos objektas. Stilistika ir kiti kalbos mokslai. Objektas. Ryšys su kt.mokslais. Stilistika ir morfologija. Stiliaus samprata. Stilistikos šakos ir skyriai. Aprašomoji stilistika. Funkcinė stilistika. Diachroninė stilistika. Stilistiniai atspalviai ir stilistinė reikšmė. Stilių normos. Stilių sąveika. Bendroji stiliaus kultūra. Funkcinio stiliaus apibrėžtis, svarbiausi skyrimo kriterijai. Publicistinio stiliaus apibrėžtis, kalbos funkcijos. Publicistinio stiliaus diferenciacija. Publicistinio stiliaus morfologinės ypatybės. Publicistinio stiliaus sintaksinės ypatybės. Mokslinio stiliaus intertekstualumas. Buitinio šnekamojo stiliaus bendroji charakteristika, stilizavimas. Meninio stiliaus ypatybės. Skaityti daugiau
Stilių kultūraStilių kultūra. Bendroji stiliaus kultūra. Stiliaus kultūra – minties kultūra. Skaityti daugiau
Svaigalai ir jaunas žmogus (2)Trumpai apie paauglį. Svaigalai ir jaunas žmogus. Narkotikai ir jų vartojimo priežastys. Jaunimo "zona". Intymusis jauno žmogaus pasaulis. Draugai ar priešai. Jaunų žmonių depresija ir savižudybė. Paauglių mokymasis. Skaityti daugiau