Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Lietuvių kalba>Klaipėdos krašto asmenvardžiai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Klaipėdos krašto asmenvardžiai

  
 
 
12345678910
Aprašymas

Įvadas. Asmenvardžių tyrimas darybiniu požiūriu. Neišvestiniai asmenvardžiai. Galūnės vediniai. Priesagų vediniai. Sudurtinės pavardės. Asmenvardžių etimologija. Baltiška kilmė. Asmenvardžiai kilę iš baltiškų vardų. Asmenvardžiai kilę iš baltiškų žodžių. Asmenvardžiai kilę iš lietuviškų bendrinės kalbos žodžių. Pravardinės kilmės asmenvradžiai. Svetimos kilmės asmenvardžiai. Vokiškos kilmės asmenvardžiai. Lenkiškos kilmės asmenvardžiai. Slaviškos kilmės asmenvardžiai. Išvados.

Ištrauka

Senovėje lietuviai, kaip ir daugelis kitų indoeuropiečių, teturėjo tik vieną vardą. Jo visiškai pakako asmenims individualizuoti, nes žmonės gyveno bendruomenėmis, tarp kurių ryšiai buvo labai menki. Pačių vardų buvo daug ir įvairių, todėl kiekvienas bendruomenės narys galėjo turėti skirtingą vardą. Tačiau civilizacija negailestingai sugriovė sienas tarp gentinių junginių, ėmė kurtis kunigaikštystės, žmonėms reikėjo bendrauti, o žmonių, turinčių tą patį vardą, jau buvo daug. Taigi atėjo metas, kai vienas vardas nebegalėjo atlikti savo pagrindinės – žmonių vienas nuo kito skyrimo – funkcijos. Taip susidarė prielaidos greta vardo atsirasti kitam asmenvardžiui.
XVI a. mažojoje Lietuvoje pradėta mokėti daugiau mokesčių ir taip sudarytas mokesčių mokėtųjų registras. Darbo ,,Klaipėdos krašto asmenvardžiai XVI a."– tai registruotų Prūsijos hercogystės XVI a. mokesčių mokėtojų asmenvardžių analizė. Asmenvardžiai imami iš šaltinio "Die Türkensteuer in Herzoftum Preussen 1540. Iš viso tyrinėjama 60 pavardžių.
Pavardžių tyrinėjimas – tai onomastikos mokslo dalis. Konkrečiai – antroponimika. Lietuvių pavardžių mokslinių tyrinėjimų nėra daug. Daugiausiai šia veikla užsiėmė V.Macijauskienė ,,Lietuvių pavardžių susidarymas", tačiau Klaipėdos krašto asmenvardžių į savo tyrinėjimus neįtraukė. V.Macijauskienė daugiausiai gilinosi į pavardžių etimologiją, raidą. Taip pat antroponimiką tyrinėjo ir Vanagas, išleidęs išsamią keturių dalių studiją apie pavardes, susidariusias iš krikščioniškų vardų (Vanagas 1974; 1977; 1980; 1983). Žinoma, pats didžiausias darbas - ,,Lietuvių pavardžių žodynas" (LPŽ I 1985, II 1989). Šia tema dar domėjosi K. Būga, Z. Zinkevičius.
Beveik visuose lietuvių pavardėms skirtuose darbuose yra aptarti svarbiausi tikrinių pavardžių tyrimo požiūriai – daryba ir etimologija. Šito darbo tikslas – taip pat aptarti Klaipėdos krašto kaimo Börnsteynbroch XVI a. asmenvardžių struktūra (daryba) ir kilmę, t.y. etimologiją. Darbo uždavinys – surinkti medžiagą, iššifruoti pagrindinį tyrinėjimo kaimo asmenvardžių šaltinį ir ištyrinėti kalbiniu požiūriu. Tyrimo objektas – kaimo Börnsteynbroch gyventojų asmenvardžiai. Darbo metodai – šaltinio analizė ir tiriamasis-analitinis metodas. Rašant darbą teko susidurti keletą problemų. Pagrindinė problema – daug neaiškios kilmės asmenvardžių, taip pat sunku rekonstruoti žodžio struktūra ir fonetiką, kadangi asmenvardžiai šaltinyje užrašyti vokiška rašyba. Medžiaga rinkta iš šaltinio "Die Türkensteuer in Herzoftum Preussen 1540". ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2010-03-28
DalykasLietuvių kalbos referatas
KategorijaLietuvių kalba
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis16.42 KB
AutoriusDaiva
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasKiseliūnaitė
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
FakultetasHumanitarinių mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Klaipedos krasto asmenvardziai [speros.lt].doc
 

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 9 puslapiai 
  • Klaipėdos Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • Kiseliūnaitė
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą