Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Lietuvių kalba>Akcentologija (7)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Akcentologija (7)

  
 
 
123456789101112131415161718
Aprašymas

Kirtis ir priegaidė. Kirtis .Priegaidė. Kirčiuotės. Linksniuojamųjų žodžių skirstymas kirčiuotėmis. Pirmoji kirčiuotė. Antroji kirčiuotė. Trečioji kirčiuotė. Ketvirtoji kirčiuotė. Daiktavardis. Dviskiemeniai daiktavardžiai. Pirminiai (paprastieji) daiktavardžiai Priesaginių daiktavardžių kirčiavimas. Priešdėlinių daiktavardžių kirčiavimas. Sudurtinių daiktavardžių kirčiavimas. Tarptautinių daiktavardžių kirčiavimas. Būdvardis. Priesaginiai būdvardžiai. Sudurtinių būdvardžių kirčiavimas. Įvardžiuotinių būdvardžių kirčiavimas. Įvardis. Įvardžiai, kirčiuojami kaip trečiosios kirčiuotės būdvardžiai. Įvardžiai, kirčiuojami kaip ketvirtosios kirčiuotės būdvardžiai. Savitai kirčiuojami įvardžiai. 1.Mišrieji veiksmažodžiai. Priesaginių veiksmažodžių kirčiavimas. Priešdėlinių veiksmažodžių kirčiavimas. Asmenuojamųjų veiksmažodžio formų kirčiavimas. Tiesioginė nuosaka. Esamasis laikas. Būtasis kartinis laikas. Būsimasis laikas. Neasmenuojamųjų veiksmažodžio formų. kirčiavimas. Veikiamieji dalyviai. Neveikiamieji dalyviai. Pusdalyviai. Padalyviai. Prieveiksmis. Prielinksnių, jungtukų, dalelyčių kirčiavimas.

Ištrauka

Kirtis ir priegaidės – fonetinės kategorijos, todėl glaudaus ryšio esama tarp akcentologijos ir fonetikos (šias kalbotyros sritis sieja ir eksperimentiniai kirčio bei priegaidžių tyrimai). Prozodiniai elementai taip pat aptartinì fonologijos požiūriu, nes jie – fonologiškai reikšmingi žodžių bei fonemų požymiai, padedantys skirti žodžius (plg. gìria ir giria, kilimas ir kilìmas, áušta "vėsta" ir aušta"švinta"). Jei kirtis ar priegaidės tampa pagalbinėmis žodžių darybos (kaitybos) priemonėmis, jų vaidmenį kalboje tiria kita kalbotyros šaka – morfologija.
Kirtis. Dažniausiai kirtis apibūdinamas kaip vieno kurio nors žodžio skiemens išryškinimas kitų skiemenų atžvilgiu. Ryškiau tariamas skiemuo vadinamas kirčiuotu, kiti skiemenys – nekirčiuotais. Būna kairinis, dešininis ir riestinis kirčio ženklas. Dešininis dar kitaip vadinamas tvirtaprade, o riestinis tvirtagale priegaide. Dalyje kalbų kirtis yra fiksuotas, pavyzdžiui, suomių, vengrų kalbose - pirmame skiemenyje, kečujų, lenkų - priešpaskutiniame, gvaranių - paskutiniame. Klasikinėje arabų, lotynų kalbose kirčio viena lengvai nuspėjama (paprastai formuojasi apie priešpaskutinį skiemenį). Rusų, lietuvių kalbose kirtis yra nepastovus ir kinta ne tik skirtinguose žodžiuose, bet ir to paties žodžio skirtingose formose, be to lietuvių kalboje kirtis nėrà vien tik skiemens ypatybė. Jis priklauso visam žodžiui.
Vieno žodžio skiemuo sudaro šio kontūro viršūnę ( pa-, -tal-, -žys). Tradiciškai jis ir vadinamas kirčiuotu skiemeniu. Kadangi akcentinis kontūras apima visą žodį, o ne jo dalį, tikslingiau žodžio skiemenis skirstyti ne i kirčiuotus ar nekirčiuotus, o į viršūninius ir neviršūninius. Taĩgi moksliniu požiūriu terminas kirčiuotas ( nekirčiuotas) skiemuo nėra labai tikslus ir vartojamas tik iš tradicijos.
Kirtis – sudėtingas fonetinis reiškinys, apibūdinamas iš karto keliais požymiais (intensyvumù, pagrindinio tono kitimù, trukmè).
Akustiškai kirtis girdimas ir suvókiamas kaip kirčio viršūnės skiemens ir neviršūninių skiemenų kontrastas. Tų skiemenų lyginimas tariant padeda nustatyti viršūnės skiemenį iš klausos. Tuomet žodis turi būti tariamas greitesniu tempu neskiemenuojant. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-06-02
DalykasLietuvių kalbos referatas
KategorijaLietuvių kalba
TipasReferatai
Apimtis14 puslapių 
Literatūros šaltiniai7 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis41.83 KB
Autoriusceuskoote
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2009 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/Dėstytojasprof. Antanas Pakerys
Švietimo institucijaLietuvos Edukologijos universitetas
FakultetasLituanistikos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Akcentologija (7) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 14 puslapių 
  • Lietuvos Edukologijos universitetas / 2 Klasė/kursas
  • prof. Antanas Pakerys
  • 2009 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą