Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Lietuvių kalba>Akcentologija (4)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Akcentologija (4)

  
 
 
12345678910111213141516
Aprašymas

Įvadas. Kirtis. Bekirčiai žodžiai. Trumpųjų skiemenų kirčiavimas. Priegaidė. Ilgųjų skiemenų kirčiavimas tvirtapradė priegaidė. Tvirtagalė priegaidė. Antrojo nuo galo skiemens taisyklė. Daiktavardžių kirčiavimas. Būdvardžių kirčiavimas dviskiemenių būdvardžių kirčiavimas. Daugiaskiemenių būdvardžių kirčiavimas. Skaitvardžių kirčiavimas. Įvardžių kirčiavimas. Veiksmažodžių kirčiavimas priešdėlinių veiksmažodžių kirčiavimas. Dalyvių kirčiavimas. Prieveiksmių kirčiavimas. Išvados ir apibendrinimai.

Ištrauka

Terminas akcentologija yra sudarytas iš lotynų kalbos žodžio accentus "kirtis" ir graikų kalbos žodžio logos "mokslas". Šiuo terminu vadinamas mokslas apie atskirų kalbų kirčio prigimtį, funkcijas ir kirčiavimo sistemą . Atskirose kalbose kirčiavimo sistema nėra vienoda: kirtis gali būti fiksuotas arba ne fiksuotas. Fiksuotu kirčiu mes vadiname tokį kirtį, kuris visose kurios nors kalbos žodžiuose būna toje pačioje vietoje pagal skiemenų eilę, pvz., čekų, estų, latvių, suomių, vengrų kalbose kirtis visada yra pirmame žodžio skiemenyje; gruzinų, lenkų- priešpaskutiniame; vartodami armėnų, prancūzų ar turkų kalbą turėtume kirčiuoti paskutinį skiemenį. Toks kirčiavimo būdas yra visiškai nesudėtingas, jį dar apima fonetikos mokslas, nes kirtis, jo akustinės savybės, lygiai, kaip ir kalbos garsų akustinės artikuliacinės savybės, yra fonetikos objektas ir akcentologija, kaip mokslo šaka, čia neturi poreikio egzistuoti. Panašia yra ir tose kalbose, kurių kirtis nėra fiksuotas, bet jo vietą atskiruose žodžiuose lemia daugiausia tradicija, o ne griežti kirčiavimo sistemos dėsniai.
Nefiksuotu (arba laisvu) kirčiu mes vadiname tokį kirtį, kuris gali būti bet kuriame žodžio skiemenyje (plg. kelis lietuvių kalbos žodžius iš iškarpos: tema, vietose, pedagoginiame...). įdomu, kad net to paties žodžio paradigmoje kirtis gali būti tame pačiame skiemenyje (pastovus kirtis) arba kaitalioti vietą pagal tam tikrą sistemą (nepastovus kirtis). Lietuvių kalboje žodžio kirtis yra nefiksuotas. "Lietuvių kalbos kirčiavimas yra labai sudėtingas. Pirmiausia, jį tokį daro tai, kad lietuvių kalboje, ne taip, kaip daugelyje kitų dabartinių kalbų, be žodžio kirčio, yra dar ir priegaidė – taip pat supersegmentinis elementas, kalbotyroje dažniausiai vadinamas prozodoniu (iš graikų k. Prosodia "kirtis, akcentas") kalbos elementu (lygiai kaip kirtis ir intonacija). Žodžio, kirčio ir priegaidės sąveika yra labai stipri, nuo jos ir priklauso dėsniai, lemiantys kirčio vietą lietuvių kalbos žodžių formose." . Tokiai sąveikai bei kirčiavimo sistemai tirti reikalinga savarankiška mokslo šaka – akcentologija.
Šio darbo tikslas- analizuoti iš dalies jau nusistovėjusią bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo sistemą, iškelti aikštėn jos dėsnius, kirčio ir priegaidės sąveiką, parodyti, kaip tai sistemai paklūsta visi bendrinės lietuvių kalbos žodžiai.
Žemiau pateikta laikraščio iškarpa pasirinkta atsitiktinai. Šimtą iš eilės einančių jos žodžių aš išnagrinėsiu, remdamasi bendrine lietuvių kalbos kirčiavimo sistema. Bandysiu parodyti dėsningą kirčio vietos kaitą ir aptarti tą kaitą lemiančius veiksnius. Kad darbas būtų našesnis, referato pradžioje pristatysiu pagrindines sąvokas ir bendras praktines kirčiavimo taisykles, veliau visus iškarpos žodžius sistemingai suskirstysiu pagal kalbos dalis, aptardama kiekvienos jų kirčiavimo ypatumus atskirai. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-09-25
DalykasLietuvių kalbos referatas
KategorijaLietuvių kalba
TipasReferatai
Apimtis14 puslapių 
Literatūros šaltiniai5 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis23.46 KB
Autoriusvytautė
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasMauricaitė
Švietimo institucijaLietuvos Edukologijos universitetas
FakultetasLituanistikos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Akcentologija (4) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 14 puslapių 
  • Lietuvos Edukologijos universitetas / 2 Klasė/kursas
  • Mauricaitė
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą