Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
1
naudingas +1 / nenaudingas 0

Pravardės

  
 
 
123456789
Aprašymas

Pratarmė. Įvadas. Pravardžių ir pavardžių (toliau – tekste pavardžių) pagal pravardes klasifikavimas. Išvados.

Ištrauka

Lietuviškos kilmės vadinamos tokios pavardės, kurios yra kilusios iš lietuviškų arba baltiškų bendrinių ir tikrinių žodžių. Jos gana įvairios ir sudaro apie 30% visų dabartinių pavardžių. Labai sąlygiškai jas galima skirti į kelias grupes – į pavardes, kilusias iš vardų bei asmenvardinių tėvavardžių, iš tautovardžių bei tautovardinių tėvavardžių, iš vietovardžių, iš pravardžių.
Asmenvardinės pavardės. Aiškiausios jų yra tos, kurios kilusios iš ikikrikščioniškų lietuviškų vardų – sudurtinių ir vienkamienių. Jų turime gana daug: Alminas, Daubaras, Galminas, Kantminas, Mangirdas, Radvilas, Sudargas, Tarvydas, Visgirda, Žutautas ir t.t. Daug retesnės pavardės, susidariusios iš vienkamienių ikikrikščioniškų vardų – Kęstutis, Jaunius, Girdys, Tylenis ir pan.
Tautovardinės pavardės. Jų yra mažiau negu asmenvardinių pavardžių. Tai visai suprantama, nes ir svetimų tautų atstovų, galėjusių gyventi Lietuvoje ar būti su ja susijusių, nebuvo daug. Pavardėmis galėjo virsti ne tik kitų tautų žmonių pavadinimai, bet ir slavų Lietuvoje gyvenusių atskirų genčių, etninių grupių atstovų pavadinimai. Dažnesnės tautovardinės pavardės yra Aukštaitis, Čigonas, Leišis, Leitis, Mozūras, Prancūzas, Vokietys. Vedinių su tėvavardinėmis priesagomis taip pat pasitaiko, bet palyginti retai: Kazokaitis, Lenkaitis, Totoraitis, Žemaitaitis ir kt. Pavardės Gudas, Gudelis, Gudaitis ir t.t. yra kilusios iš gudas. Žodis gudas turi dvi reikšmes: 1) baltarusis (kartais lenkas ar rusas) ir 2) kitos tarmės žmogus (gudais vadina žemaičiai aukštaičius, panevėžiečiai kupiškėnus ir t.t.). ši, antroji, žodžio gudas reikšmė yra vėlesnė, antrinė, išsirutuliojusi iš pirmosios. Kaimynus slavus lietuvių protėviai, vėliau ir lietuviai, ir toliau vadino gudais ("gotais"), nors pačių gotų kaimynystėje nebebuvo.
Vietovardinės pavardės. Jų Lietuvoje labai nedaug. Šia prasme lietuvių pavardės skiriasi nuo Vakarų Europos pavardžių tradicijos, kur pavardės, kilusios iš vietovardžių, gana populiarios. Mūsų retos vietovardinės pavardės dažniausiai yra su priesaga -iškis arba kartais ir su -ietis išvestos iš gyvenamųjų vietų vardų: Panemuniškis – iš Panemunė, Puniškis – iš Punia, Vilniškis – iš Vilnius, Kaunietis – iš Kaunas, Kurklietis – iš Kurkliai ir t.t.
Pravardinės pavardės. Iš visų lietuviškų pavardžių pravardinių yra daugiausia – tai pavardės, susidariusios iš įvairiausių konkrečios bei abstrakčios reikšmės žodžių. Tiesa, šios grupės pavardės dažniausiai radosi ne tiesiog iš bendrinių žodžių, o iš pravardžių. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-03-27
DalykasLietuvių kalbos referatas
KategorijaLietuvių kalba
TipasReferatai
Apimtis7 puslapiai 
Literatūros šaltiniai6
Dydis17.53 KB
Autoriusandzelikutia
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2007 m
Klasė/kursas9
Švietimo institucijaVytauto Didžiojo universiteto "Rasos" gimnazija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Pravardes [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 7 puslapiai 
  • Vytauto Didžiojo universiteto "Rasos" gimnazija / 9 Klasė/kursas
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą