Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Lietuvių kalba>Lietuvių kalbos kilmė (2)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Lietuvių kalbos kilmė (2)

  
 
 
1234567891011121314
Aprašymas

Įvadas. Lietuvių kalbos kilmės teorijos. Indoeuropiečiai. Baltų priešistorinės gyvenamosios vietos. Rytų baltai ir lietuvių kalbos ištakos. Kalbinės ypatybės ir jų raida. Baigiamosios pastabos.

Ištrauka

Visi lietuviai, nežiūrint į tai, kad ir mėgsta jie iš vienas kito kalbos pasijuokti, vienas kitą pravardžiuoti lepšio, kvailio ir kitais vardais, jaučia save esant vienos tautos vaikais.Kiekvienas lietuvis, kuriam vienaip ar kitaip teka susidurti su toliau gyvenančiais savo tautos broliais, girdi juos kalbant panašia kalba, kaip ir jo.Visus lietuvius, tiek aukštaičius, tiek žemaičius, vienija kalba.
Žmonėms visuomet rūpėjo savo tautos ir kalbos kilmė.Tais klausimais iš seno įvairios tautos yra sukūrusios daug legendų.Nemaža jų turime ir apie lietuvių bei jų kalbos kilmę.
XV-XVI a. garsėjo lietuvių kilmės iš romėnų teorija.Ji net išdėstyta ,,Lietuvos ir Žemaičių Didžiosios Kunigaikštytės metraštyje’’, sudarytame XVI a. pradžioje.Pagal šią teoriją, Romos imperatoriaus Nerono giminaitis Palemonas su savo pavaldiniais ir 500 bajorų su šeimomis palikęs senąją tėvynę, atplaukęs prie Nemuno bei Dubysos pakrančių, čia įsikūręs ir davęs pradžią lietuvių tautai.Ši teorija buvo remiama ir lingvistiniais argumentais.Antai apie Palemono palikuonis metraštyje rašoma: ,,…žmonės , tie, kurie už Vilijos įsikūrė, grojo ąžuoliniais trimitais, ir praminė Kernius tą pakraštį, kur jo žmonės kuriasi, savąja kalba – lotyniškai litus , o vamzdžius, kuriais groja, - tuba , ir suteikė vardą tiems žmonėms savąja kalba – lotyniškai litusba , sujungęs krantą su vamzdžiu.Ir paprasti žmonės nemokėjo vadinti lotyniškai ir pradėjo vadinti Lietuva …’’
Ši teorija buvo tiek įsigalėjusi, kad ja tikėjo daug garsių to meto žmonių.Net buvo kovojama dėl ,,protėvių’’ lotynų kalbos teisių Lietuvoje atkūrimo, reikalaujama lotynų kabą padaryti oficialiąja Lietuvos valstybės raštų kalba vietoj svetimos kanceliarinės slavų kalbos.
Buvo sukurta dar ir kitokių legendų apie lietuvių kilmę.Pvz., lietuviai kildinti iš pusdievio Gelono, iš alanų, herulių ir kt.Tačiau jose nekeliami lingvistiniai argumentai, daugiausia kalbama apie pačių lietuvių, o ne jų kalbos, kilmę.
Nuo XVII a. atsiranda įvairesnių ir lietuvių kalbos kilmės aiškinimų.Mat buvo pastebėtas tam tikras lietuviškų žodžių panašumas ne tik su lotyniškais, bet ir su graikiškais bei kitų kalbų, ypač slavų, skitų ar kitų kalbų, taip pat aiškinimų, kad lietuvių kalba kilusi sumišus kelioms kalboms.
Nuo XVIII a. atsiranda vis daugiau žmonių, keliančių savaiminę lietuvių kalbos kilmę ir aiškinančių, kad lietuvių kalbai esančios artimos bei giminingos latvių ir prūsų kalbos.Tačiau tikrai moksliniam lietuvių, kaip ir indoeuropiečių kalbų, kilmės problemos sprendimui prielaidos atsirado tik XIX a. pirmoje pusėje.Sukurtas ir ištobulintas lyginamasis-istorinis kalbų tyrinėjimo metodas.Jis remiasi tuo, kad, kintant kalbai, nauji elementai visuomet atsiranda iš kalboje jau esamų.Taigi kalbos sudėtis ir struktūra kiekvienu raidos laikotarpiu turi savo šaknis ankstesniuose laikotarpiuose.Dėl to vienos šeimos kalbas visuomet sieja griežti dėsningumai, kuriais ir grindžiama prokalbės rekonstrukcija. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-02-14
DalykasLietuvių kalbos referatas
KategorijaLietuvių kalba
TipasReferatai
Apimtis12 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis41.68 KB
AutoriusRasa
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2004 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Lietuviu kalbos kilme (2)[speros.lt] [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 12 puslapių 
  • Vilniaus Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • 2004 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą