Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Lietuvių kalba>Ilgasis balsis [e]
   
   
   
3
naudingas +3 / nenaudingas 0

Ilgasis balsis [e]

  
 
 
1234567891011121314
Aprašymas

Įvadas. Nagrinėjimas. Apibrėžimas. Artikuliacija. Akustika. Rašyba. Vartojimas. Fonologinis savarankiškumas. Tarties klaidos.

Ištrauka

Lietuvių kalboje turime 12 balsinių fonemų. Tiek pat turime ir raidžių balsiams išreikšti. Tačiau tarp fonemos ir raidės (kaip ir garso ar raidės) yra skirtumas. "Garsas yra fizinis oro virpėjimas, o raidė – sutartas ženklas tam garsui žymėti."
Diferencinių požymių hierarchija fonologijoje nėra tiksliai nusakyta. Lietuvių kalbos balsinių fonemų požymiai išdėstomi labai įvairiai. Pavyzdžiui: B. Svesevičius balsines fonemas skirsto į : 1) žemąsias, 2) aukštąsias, 3) kompaktines (atvirasias), 4) difuzines (uždarasias), 5) bemolines, 6) paprastasias, 7) įtemptąsias, 8) neįtemptąsias. J. Dambrauskaitė – Urbelienė skiria: 1) kompaktiškos – nekompaktiškos, 2) difuziškos – nedifuziškos, 3) žematonės – nežematonės, 4) aukštatonės – neaukštatonės, 5) bemoliškos – nebemoliškos. A. Pakerys pateikia dar vieną balsinių fonemų požymių nagrinėjimo modelį: 1) priešakinės / užpakalinės eilės, 2) aukštutinio / vidutinio / žemutinio pakilimo, 3) lūpinis / nelūpinis, 4) ilgasis-įtemptasis / trumpasis-neįtemptasis, 5) žemo / aukšto tembro, 6) kompaktinis / difuzinis / tarpinis, 7) bemolinis / nebemolinis.
Šį garsą, remdamiesi A.Pakerio balsių fonetinio nagrinėjimo schema, galima apibrėžti taip: priešakinės eilės, aukšto tembro, vidutinio pakilimo, tarpinis, nelūpinis, nebemolinis, ilgasis- įtemptasis balsis.
Artikuliuojant garsus dirba kalbos padargai. Pagrindiniai kalbos padargai yra balso stygos, liežuvis (jo priešakinė, vidurinė, užpakalinė dalis), lūpos, priekiniai dantys, alveolės, kietasis ir minkštasis gomurys. Kalbos garsų susidarymui svarbios yra burnos, nosies, ryklės ertmės.
Taigi pagal horizontalųjį liežuvio poslinkį priekin ar atgal balsis [e.] priklauso priešakinės eilės balsių grupei (šios eilės balsiai tariami liežuviui pasislinkus į priešakinę burnos dalį). Palyginkime balsių [u.], [o.] ir [e.] rentgenogramas (žr 1-3pav) . Akivaizdžiai matome, kad tariant užpakalinės eilės balsius [u.] arba [o.], liežuvis truputėlį atsitraukia atgal, o tariant priešakinės eilės balsį [e.] pasislenka į priekį, dantų link (pvz ištariant žodį mẽs).
A. Mikalauskaitė taip nagrinėja ilgojo [e.] balsio artikuliacija: priešakinė liežuvio dalis šiek tiek pakyla aukštyn , žandų kampas didelis, lūpos gerokai patempiamos į šalis. A. Girdenis ilgojo balsio artikuliacija aprašo dar detaliau: "visas liežuvis būna pasislinkęs į burnos priekį, jo galas priartėjęs prie apatinių dantų, vidurinė dalis daugiau ar mažiau pakilusi prie kietojo gomurio." ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-01-23
DalykasLietuvių kalbos referatas
KategorijaLietuvių kalba
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai9 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis1.27 MB
AutoriusJoris
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2008 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaLietuvos Edukologijos universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Ilgasis balsis [e] [speros.lt].doc
 

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 11 puslapių 
  • Lietuvos Edukologijos universitetas / 1 Klasė/kursas
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+3
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą