Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Lietuvių kalba>Bendrinė kalba. Jos padėtis šiuolaikinėje visuomenėje
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Bendrinė kalba. Jos padėtis šiuolaikinėje visuomenėje

  
 
 
1234567891011
Aprašymas

Įvadas. Bendrinės kalbos terminas. Bendrinė kalba (rašytinė ir sakytinė). Bendrinė šnekamoji kalba. Bendrinės kalbos būklė. Rašyba. Skyryba. Tartis. Išvados.

Ištrauka

Šio darbo tikslas yra išsiaiškinti kokia yra bendrinės lietuvių kalbos padėtis šiuolaikinėje visuomenėje.
Darbo uždaviniai: išanalizuoti kaip pakito bendrinė lietuvių kalba nuo jos atsiradimo, kaip dabar kinta bendrinė (rašytinė ir sakytinė) kalba, bendrinės kalbos rašyba ir skyryba, kirčiavimas.
Darbo metodas yra aprašomasis, analizuojamasis, nes yra pateikiama surinkta informacija, taip pat ši informacija darbo eigoje yra analizuojama.
Bendrinės kalbos terminą 1927m. pasiūlė Pranas Skardžius. Kaip jis pats apibūdina, tai visam kraštui, valstybei bendra tapusi kalba, "visų lietuvių tarpusavio susižinojimo, komunikacinė priemonė, žodžiu ir raštu bendriesiems kultūriniams ir civilizaciniams gyvenimo reikalams vartojamoji kalba." Šis terminas tvirtai prigijo ir buvo vartojamas iki 1950 m., kol okupacijos metais buvo pakeistas vertalu iš rusų kalbos literatūrinė kalba. 1969 m. pradedamas vartoti senasis terminas, jį spaudoje pradeda vartoti Aleksas Girdenis, Aldonas Pupkis, Vladas Žulys.
Šis terminas dabartinėje kalbotyroje jau tvirtai įsitvirtinęs ir yra plačiai vartojamas. Jis vartojamas Valtybinės lietuvių kalbos komisijos dokumentuose, aukštųjų ir vidurinių mokyklų kalbos programose ir vadovėliuose, lituanistiniuose kalbos mokslo darbuose, enciklopedijose ir kt.
Bendrinė kalba yra istoriškai susiklosčiusi sąmoningai apdorota tautinės kalbos atmaina, vartojama visos tautos bendravimo (komunikacijos), mąstymo, politinio, ekonominio ir kultūrinio gyvenimo poreikiams tenkinti, tautiniam tapatumui ir reprezentacijai reikšti.
Išsiskiria dvi savarankiškos lietuvių kalbos atmainos: bendrinė kalba ir tarmės. Bendrinė kalba yra oficiali, prestiziška ir visoje lietuvių kalbos vartojimo erdvėje funkcionuojanti sistema, o tarmės neoficiali, tik tam tikrose lietuvių kalbos ploto dalyse vartojama kalbos atmaina.Bendrinė kalba veikia tarmes, taip iš jų atimdama dalį erdvės ir funkcijų, vis daugiau žmonių pradeda vartoti bendrinę kalbą. Nors bendrinė kalba ir veikia tarmes, bet tarmės visiškai neveikia bendrinės kalbos, nesuteikia jai raiškos priemonių. Giedriaus Subačiaus teigimu, "niekada viena gryna tarmė netampa bendrine kalba."
Bendrinė kalba nėra vienalytė sistema, ji yra suskilusi į tam tikras formas ir vartojimo šakas. Abiejų bendrinės kalbos formų, rašytinės ir sakytinės, vienovę lemia tai, kad šios abi formo yra subendrintos, turi tą pačią stuktūrą, vartojamos visose viešose oficialiose situacijose ir yra prestižinės, plačiausioje erdvėje vartojamos reprezentacinės lietuvių kalbos atmainos. Jos daugiausiai yra skiriamos rašytiniu ir sakytiniu pavidalu, kuris yra atitinkamai išreiškiamas rašyba ir skyryba iš vienos pusės tartimi, iš kitos pusės intonacija. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-09-21
DalykasLietuvių kalbos referatas
KategorijaLietuvių kalba
TipasReferatai
Apimtis6 puslapiai 
Literatūros šaltiniai4
Dydis14.1 KB
AutoriusIna
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasDr. R. Baranauskienė
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
FakultetasKauno humanitarinis fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Bendrine kalba. Jos padetis siuolaikineje visuomeneje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 6 puslapiai 
  • Vilniaus Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • Dr. R. Baranauskienė
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą