Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Lietuvių kalba>Iškalbos menas (2)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Iškalbos menas (2)

  
 
 
12345678910111213141516171819202122
Aprašymas

Įvadas. Kalbų rūšys. Informavimo kalbos. Informavimo kalbų tipai. Įtikinimo kalbos. Įtikinimo kalbų tipai. Proginės kalbos. Proginių kalbų charakteristika. Rengimasis kalbai. Rengimosi etapai. Tema ir jos pavadinimas. Kalbos intencija ir tikslas. Adresantas ir adresatas. Kalbos situacija. Medžiagos rinkimas. Kalbos įžanga ir pabaiga. Išvados. Apeliacinė kalba. Emocinė kalba. Tostas. Kalbos planas.

Ištrauka

Tik per kalbos aiškumą pasiekiame minties aiškumą. Kita vertus, jokio kito dalyko nemokėjimas nekrinta taip į akis, kaip kalbos nemokėjimas. Jei kas prastai kalba, tuoj sprendžiama, kad jis menko mokslo žmogus.
Kalba – ne tik bendravimo priemonė, tai mūsų mąstymo forma ir visos kultūros pagrindas.
Iškalba, arba retorika (gr.rhetorike – iškalbos menas), - tai monologinio kalbėjimo menas, jo teorija ir praktika. Šis menas yra beveik toks pats senas kaip ir pati žmonija. Nemokėti kalbėti inteligentiškam žmogui yra ne šiaip trūkumas, o socialinė ir asmeninė tragedija lygiai taip, kaip nemokėti skaityti ir rašyti.
Darbo tikslai :
Žinoti viešų kalbų funkcijas, klasifikaciją, rengimo etapus.
Gebėti tikslingai, logiškai išdėstyti ir sukomponuoti tekstą.
Išmanyti viešųjų kalbų planavimo ir argumentavimo būdus.
Kad galėtume pasiekti numatytus tikslus, reiks pateikti iškalbos mokymo metodiką bei metodinius nurodymus, kokius mokėjimus ir įgūdžius reikia išsiugdyti ir kaip tai padaryti.
Šio referato darbo objektas – viešųjų kalbų rūšys ir jų rengimo metodika.
Per ilgus šimtmečius susiformavo penkios iškalbos rūšys:
1. Socialinė politinė kalba – tai politinės kalbos (tam tikros politinės programos pristatymas), mitingų kalbos (siekiama suburti mases), agitacinės kalbos (emocingai kviečiama imtis kurios nors veiklos), pranešimai socialinėmis ir politinėmis temomis.
2. Akademinė kalba – tai paskaitos ir moksliniai pranešimai.
3. Teisminė kalba – tai gynimas ir kaltinimas.
4. Socialinė buitinė kalba – tai įvairios proginės (pavyzdžiui, jubiliejinės) kalbos.
5. Bažnytinė kalba – tai homilijos (Šv. Rašto komentavimas) ir pamokslai.
Žinoma, šios iškalbos rūšys buvo skiriamos ne iš karto. Pavyzdžiui, Aristotelis
skyrė politines, teismines ir progines; Kvintilianas – svarstomąsias, teismines ir iškilmingas (epideiktines) kalbas.
Vos ne kiekvieną dieną mums tenka pateikti informaciją: paaiškinti, kaip kas nors veikia, kaip sudarytas, aptarti įvykį, papasakoti kelionės įspūdžius ir pan. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-06-04
DalykasLietuvių kalbos referatas
KategorijaLietuvių kalba
TipasReferatai
Apimtis21 puslapis 
Literatūros šaltiniai3
Dydis42.12 KB
Autoriustomas
Viso autoriaus darbų12 darbų
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaVilniaus kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Iskalbos menas (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 21 puslapis 
  • Vilniaus kolegija / 1 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą