Žodynai ir jų tipai

Įvadas. Seniausi žodynai. Tautinių kalbų kelias į žodynus. Žodynai rodo kalbos istoriją. Išsamūs norminamieji žodynai. Lietuvių kalbos žodynai. Pirmasis lietuvių kalbos žodynas. Kiti lietuvių kalbos žodynai. Didysis lietuvių kalbos žodynas. Lietuvių kalbos žodynai, išleisti užsienyje. Norminamieji lietuvių bendrinės kalbos žodynai. Pagal ką skirstomi žodynai? Leksikografija. Žodynų tipai.

Lietuvių liaudies patarlė sako: "Moki žodį — žinai kelią". Žodis yra žinojimo, mokslo pradžia, nes jis atspindi tikrovę. Kūdikis stebi aplinką ir augdamas savo patirtį įtvirtina vis naujais žodžiais. Be to, kalba žmogui duota, kad jis ir apie save pasakytų, save išreikštų. Norėdami gerai išmokti gimtąją ar svetimą kalbą, turime išmokti vartoti žodžius, suprasti jų reikšmę. Nuo seniausių laikų žodžiai kaupiami specialiose knygose — žodynuose, kur surašoma visokiausia informacija apie tuos žodžius.
Žodžiai labai įvairūs. Vieni reiškia veiksmus, ypatybes, būsenas, kitais vadiname daiktus, asmenis. Treti rodo tik žodžių santykius. Vieni turi daug reikšmių, kiti vienareikšmiai. Įvairias sąvokas reiškiančius žodžius, vadinamus terminais, kartais nelengva suprasti, reikia plataus paaiškinimo. Todėl ir žodynų yra įvairių tipų, ir žodžiai juose aiškinami nevienodai.
Kam reikalingi žodynai. Su žodžiais iš kartos į kartą eina sukaupta patirtis, materialinės ir ypač dvasinės kultūros palikimas. Žodis yra kartų pasiuntinys, tautų praeities, dabarties ir ateities tarpininkas. Dėl to žodynai turi didelę pažintinę reikšmę: jie surenka ir perduoda ateinančioms kartoms visa tai, ką tautos atskirais savo gyvenimo laikotarpiais išreiškia ir sukuria žodžiais.
Atsiradus raštui, pradedami rašyti ir žodynai, nes prireikė fiksuoti žodžius, reikalingus ir vartotinus rašto kalboje, aiškinti jų reikšmę, rašybą. Todėl žodynų istorija yra glaudžiai susijusi su raštijos bei literatūros, švietimo, kultūros, kalbotyros raida.
Visokiausios informacijos apie žodžius randame įvairiuose žodynuose, o jų šiais laikais yra tikrai daugybė rūšių. Kiekvienas žodynas turi savo paskirtį, savo vartotojus. Žodynai padeda mokytis kalbų, pažinti pasaulio kultūrą, tiesia tiltus tarp tautų ir jų kultūrų.
Patys seniausi žodynai buvo atrasti Asirijos sostinės Ninevijos miesto (dabartiniame Irake) griuvėsiuose. XIX a.vid. anglų archeologas Ostinas Henris Lejardas surado Ašurbanipalo bibliotekos liekanas – apie 25 tūkstančius įvairaus turinio molinių dantiraščio lentelių. Šios dantiraščio lentelės pustrečio tūkstančio metų slėpė šumerų kultūros ir mokslo laimėjimus. Iššifravus dantiraščio lenteles, daug sužinota apie šio rašto kūrėjų savitą kalbą, literatūrą, religiją ir mokslą. Molio lentelėse surašyti ir pirmieji šumerų ir akadų bei šumerų ir asirų kalbų žodynai. ...