Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Lietuvių kalba>Jonas Jablonskis
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Jonas Jablonskis

  
 
 
12345678910
Aprašymas

Įvadas. J. Jablonskio gyvenimas. Pedagoginis darbas. Mintauja. Vilnius. Panevėžys. Brestas. Veližas. Voronežas. Kaunas. Išvados.

Ištrauka

Vasario 23 dieną paminėjome lietuvių kalbos tėvo, didelio tautos patrioto ir nenuilstančio mūsų kalbos puoselėtojo Jono Jablonskio mirties 75-ąsias metines, o gruodį minėjome ir šio kalbininko gimimo 145-ąsias metines.
Beveik pusę šimto metų Jablonskis buvo gyva ir aktyvi lietuvių tautos istorijos dalis. Jo gyvenimas rodo, kaip paprastų valstiečių sūnūs nelengvai pasiekė mokslus, kaip jie brendo dideliam švietimo darbui. Pažindami Jablonskio gyvenimą ir darbus, geriau pažinsime ir mūsų praeitį, mūsų liaudies kovą dėl savo teisių kurti geresnę ateitį.
Apie Jablonskį parašyta nemažai straipsnių, atsiminimų ir net ištisų knygų. Dar buržuazijos valdymo metais J. Balčikonio rūpesčiu buvo išleisti jau nurodyti Jablonskio raštai, kur sudėti beveik visi periodikoje spausdinti kalbininko straipsniai. Ypač daug dėmesio Jablonskiui skiriama tarybiniais metais. Visų pirma Jono Palionio sudaryti J. Jablonskio "Rinktiniai raštai". Jų pirmajame tome išspausdinti kalbininko didieji darbai – gramatikos, o antrajame – svarbieji kalbos straipsniai. Jablonskio darbai neužmirštami – jie tebėra gyva mūsų kultūros dalis.
Jonas Jablonskis (slapyvardis Rygiškių Jonas) gimė 1860 m. gruodžio 30 d. Kubilėliuose, dabartiniame Šakių rajone. Pradžios mokslus ėjo Šakių Naumiestyje, o 1872-1880 metais "ėjo klases", kaip tuomet sakydavo, Marijampolės gimnazijoje. Su šiuo jo mokymusi Marijampolės gimnazijoje yra išlikę įdomių faktų. Mat Keturvalakių klebonas prelatas Šipaila, būsimojo kalbininko dėdė, pasižadėjo remti giminaitį, bet su sąlyga, jog kiekvienais metais Jonas pereis į aukštesnę klasę. Bet atsitik šitaip, kad Jonas jau pirmoje klasėje dėl rusų kalbos nemokėjimo paliekamas antriems metams. Nenorėdamas nutraukti mokslų, jaunasis gimnazistas ištaisė pažymėjimą, tada vadinamą "cenzūra", ir namiškiai apie jį ištikusią nesėkmę nieko nesužinojo. O vėliau, po poros metų, kai viskas paaiškėjo, J.Jablonskis jau buvo pirmas mokinys savo klasėje ir jam tęsti mokslų niekas nebetrukdė. 1880 metais jis baigė Marijampolės gimnaziją aukso medaliu ir kaip valdžios stipendininkas įstojo į Maskvos universiteto Filosofijos fakultetą. Studijavo klasikinę filologiją – lotynų ir graikų kalbas. Būsimo akademiko F. Fortunatovo ir profesoriaus F. Koršo paskatintas J. Jablonskis ėmė aktyviai domėtis lietuvių kalba, o pagrindinis jo darbas grįžus atostogų į Lietuvą buvo rinkti kaimuose kalbos ir tarmių pavyzdžius. Tėvai neturėjo galimybės jam padėti, bet gabus studentas vertėsi privačiomis pamokomis ir atvykęs į tėviškę atostogų net parveždavo tėvams šiek tiek pinigų. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-03-01
DalykasLietuvių kalbos referatas
KategorijaLietuvių kalba
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai4
Dydis63.67 KB
AutoriusGINTARĖ
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas4
Švietimo institucijaMarijampolės kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Jonas Jablonskis [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 9 puslapiai 
  • Marijampolės kolegija / 4 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą