Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Lietuvių kalba>Viešųjų kalbų rūšys ir jų rengimo metodika
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Viešųjų kalbų rūšys ir jų rengimo metodika

  
 
 
123456789101112131415161718192021
Aprašymas

Įvadas. Viešųjų kalbų rūšys. Kalbos pagal parengimo ir sakymo būdą. Kalbos pagal tematiką ir oratoriaus veiklos sritį. Kalbos pagal teksto funkcijų dominantę. Informacinė kalba. Informavimo kalbų tipai. Kai kurių informavimo rūšių charakteristika. Apeliacinės kalbos. Apeliacinių kalbų tipai. Apeliacinių kalbų rūšių charakteristika. Emocinės kalbos. Emocinių kalbų rūšių charakteristika. Parengimo formos. Parašytas visas kalbos tekstas. Konspektas. Laisvas konspektas. Tezės. Planas. Sakymo būdai. Teksto skaitymas. Sakymas atmintinai. Laisvas sakymas. Improvizavimas. Temos turinio parengimo logika. Problemos pažinimas. Temos formuluotė. Pagrindinės minties linija. Intencija ir tikslas. Plano sudarymas. Išvados. Ar verta būti mokytoju? Vaidmenys. Tostas. Kalbos planas.

Ištrauka

Kiek tik kartų kalbame, tiek kartų esame teisiami. Ir jeigu kas suklysta vaidindamas teatre, ne iš karto apie jį pasakoma, kad nemoka vaidinti, tačiau jeigu suklys oratorius, nuomonė apie jo kvailumą gyvuos arba amžinai, arba labai ilgai.
Retorika per tūkstančius metų buvo aiškinama įvairiai ir vienų lietuviškų žodžiu išreikšti šio termino neįmanoma, vis dėl to dažniausiai retorika suprantama kaip iškalbos teorija, o jos pagrindinė forma yra viešoji kalba. Tai rodo retorikos termino kilmė: graikų kalbos daiktavardis rhếtộr reiškia viešai susirinkimuose kalbantį žmogų (romėnai jį išsivertė į orator), o retorius kilęs iš senovinio graikų kalbos veiksmažodžio rheộ, reiškiančio (kalbu tikslingai, tinkamai, gražiai).
Kas yra viešoji kalba? Viešoji kalba – tam tikras komunikacijų būdas. "Komunikacija – dvišalis veiksmas, tai bendravimo, keitimosi informacija procesas visuomenėje, kuris realizuojamas kalboje ištartu ar parašytu tekstu" (Jansone, 1997, 25)
Šio referato darbo objektas – viešų kalbų rūšys ir jų rengimo metodika.
Darbo tikslai :
Žinoti viešų kalbų funkcijas, klasifikaciją, rengimo etapus.
Gebėti tikslingai, logiškai išdėstyti ir sukomponuoti tekstą.
Išmanyti viešų kalbų planavimo ir argumentavimo būdus.
Norėdamas pasiekti iškeltus tikslus, savo darbe remdamasis metodine literatūra išanalizuosiu, viešųjų kalbų rengimo metodiką, bei metodinius nurodymus, t. y. kokius mokėjimus ir įgūdžius reikia iš(si)ugdyti ir kaip tai padaryti.
Viešųjų kalbų rūšių ir žanrų yra labai daug ir kiekvienas mėginimas jas susisteminti yra tik apytikris, sąlygiškas. Esama įvairių klasifikacijų ir diferenciacijų, bet apsiriboti viena kuria iš jį yra sunku. Klasifikuojant viešąsias kalbas paprastai remiamasi trijų matų sistema, atsižvelgiama į:
1. parengimo būdą;
2. tematiką ir oratoriaus veiklos sritį;
3. teksto funkcijų dominantę.
Šias laikais populiariausia viešąsias kalbas klasifikuoti atsižvelgiant teksto funkcijų dominantę. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-02-21
DalykasLietuvių kalbos referatas
KategorijaLietuvių kalba
TipasReferatai
Apimtis19 puslapių 
Literatūros šaltiniai2
Dydis47.43 KB
AutoriusArturas
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/Dėstytojaslektorė L. Girdenienė
Švietimo institucijaVilniaus kolegija
FakultetasMenų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Viesuju kalbu rusys ir ju rengimo metodika [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 19 puslapių 
  • Vilniaus kolegija / 1 Klasė/kursas
  • lektorė L. Girdenienė
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą