Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Lietuvių kalba>Jono Jablonskio vaidmuo lietuvių literatūrinės kalbos istorijoje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Jono Jablonskio vaidmuo lietuvių literatūrinės kalbos istorijoje

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Tikslas. J. Jablonskio biografija. Veiklos pradžia. Leidiniai. Literatūrinės kalbos taisymas. J. Jablonskio požiūris. Išvados.

Ištrauka

Tikslas - apžvelgti Jono Jablonskio darbus ir indėlį į lietuvių literatūrinės kalbos formavimasi. Jablonskis Jonas (gimė 1890 gruodžio 30 Kubiliuose, Šakių raj. – mirė 1930 vasario 23 Kaune), lietuvių kalbininkas 1872 įstojo į Marijampolės gimnaziją (dab. Marijampolės Rydiškių Jono gimnazija), kurią 1881 baigė aukso medaliu. 1881 – 1885 Maskvos universitete studijavo klasikinę filologiją (čia jam ypač didelę įtaką turėjo profesoriai T.Koršas, A.Sobolevskis ir F.Fortunatovas).1885 Jablonskis išlaikė universiteto baigimo egzaminus, tačiau dėl susikosčiusių aplinkybių kandidato laipsnį Maksvos universitete gavo tik 1888. Lietuvoje negavęs mokytojo vietos, vertėsi privačiomis pamokomis, teismo raštininko ir kitais atsitiktiniais darbais. 1889 – 1896 mokytojavo Mintaujoje, 1896 – 1900 – Talino gimnazijoje. 1900 buvo atleistas iš gimnazijos už cezūros draudžiamų leidinių laikymą. 1901 – 1902 gyveno pas gimines Žeimelyje. 1902 – 1903 buvo ištremtas į Pskovą. 1903 gyveno Šiauliuose, kur nelegaliai mokė lietuvių kalbos. 1904 atsikėlė į Vilnių. Dirbo lietuviškų laikraščių redakcijose., mokytojavo. 1906 – 1908 Pavevėžio mokytojų seminarijos ir realinės mokyklos neetatinis lietuvių kalbos mokytojas. 1908 – 1912 mokytojavo Breste, 1912 – 1914 – Gardine, 1914 – 1915 – Veleže. 1915 – 1918 Voroneže dėstė dėstė čia suorganizuotose lietuvių gimnazijose bei įvairiuose kursuose. 1918 atvyko į Vilnių. 1919 užėmus Vilnių lenkams, persikėlė į Kauną. Dirbo įvairuose kursuose. 1922 – 1926 profesoriavo Lietuvos unversitete; 1922 išrinktas šio universiteto garbės profesoriumi. 1929 Latvijos universitetas suteikė Jablonskiui garbės daktaro laipsnį. Keliolika paskutinių gyvenimo metų Jablonskis dėl ligos negalėjo vaikščioti.
Savo kalbinę veiklą J. Jablonskis pradėjo reikštis XIX a. pabaigoje, kai vyko smarkus lietuvių nacionalinės literatūrinės kalbos formavimosi procesas, kai į lietuvių literatūrinės kalbos pagrindą iškilo aukštaičių vakariečių tarmė.
Lietuvių kalbos darbą Jablonskis pradėjo dirbti gerai pasirengęs. Jis – pirmas lietuvis filologas specialistas, jeigu neskaitytume ne Lietuvoje gyvenusių jono Juškos (1815 – 1886) ir prof. A. Ugiansko (1816 – 1870). Jablonskis buvo ne tik lingvistiką studijavęs specialistas, bet ir daug skaitęs bei stebėjęs, kaip susidarė ir tobulėjo kitė tautų literatūrinė kalba. Pirmiausia jam buvo gerai žinomas rusų literatūrinės kalbos augimo būdas. Gyvendamas Mintaujoje (1889 – 1896), jis iš arti matė, kaip augo ir tobulėjo latvių kalbos žodyno ("Latviešu valodas vardnica") autoriumi – K. Miulenbachu. Buvo gerai pažystamas ir su daugiau latvių inteligentų, su kuriais galėjo pasidalyti mintimis ir literatūrinės kalbos klausimais. Dažnai savo straipsniuose, kalbėdamas apie literatūrinę kalbą, Jablonskis nurodė pavyzdžiu latvius. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-01-24
DalykasLietuvių kalbos referatas
KategorijaLietuvių kalba
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai2
Dydis24.4 KB
AutoriusVirginijus
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaVilniaus technologijų ir dizaino kolegija
FakultetasTechnikos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Jono Jablonskio vaidmuo lietuviu literaturines kalbos istorijoje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 10 puslapių 
  • Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija / 1 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą