Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
1
naudingas +1 / nenaudingas 0

Pastraipa

  
 
 
1234567891011
Aprašymas

Kas yra pastraipa. Kokios yra pastraipų rūšys. Kokia yra vidinė pastraipos struktūra. Kaip nustatyti pagrindinę dėstymo pastraipos mintį. Ką vadiname teminiu pastraipos sakiniu. Kaip parašyti tinkamą teminį sakinį. Kurie sakiniai yra įrodomieji, arba aiškinamieji. Ką vadiname detalėmis. Kada detalės būna tinkamos. Kaip nustatyti sakinių abstrakcijos lygius. Kaip pasitikrinti, ar pastraipa tinkamai išplėtota. Kas yra išvada ir kas yra užsklandos sakinys. Kaip parašyti pastraipą, pateikiant pavyzdžių. Kaip parašyti pastraipą, nurodant faktus. Kaip parašyti pastraipą, aiškinant priežastis. Išvados.

Ištrauka

Pastraipos yra išorinės teksto struktūros vienetai. Meniniame tekste jos skiriamos daugiau intuityviai, o publicistiniame, dalykiniame ir moksliniame skirstymas pastraipomis turi būti apgalvotas: reikia atsižvelgti į tai, kaip skaitytojas turėtų segmentuoti pateikiamą medžiagą. Taigi pastraipos yra kompozicijos instrumentas.
Komponuojant loginės krypties rašinį, pirmas darbas yra suformuluoti ir išdėstyti teksto skeletą – pagrindinę mintį ir iš jos kylančius svarbiausius teiginius. Svarbiausi teiginiai yra lyg "armonikos klostė", kurios turi būti ryškios – aiškios, kad ir kiek tą armoniką beištemptume, t.y. teiginius išplėstume. O kaip tos armonikos klostės plečiamos? Kaip kurti pastraipą?
Dažniausiai pastraipa ir prasideda, ir pasibaigia apibendrinančiu sakiniu, o viduryje esantys sakiniai konkretina, detalizuoja, iliustruoja tai, ką teigia pirmasis ir ką apibendrina paskutinysis.
Žinoma, teiginys nebūtinai turi būti pirmasis pastraipos sakinys. Skaitydami literatūrą rasime pastraipų, kurių pagrindinis sakinys yra ir paskutinis. Kartais jie būna pastraipos viduryje, pavyzdžiui:
Nepažįstami daiktai arkliams visuomet siejasi su pavojumi, prie jų arklys eina atsargiai, mažais žingsniukais, šnarpšdamas, uostydamas. Prisiartinęs juos apuosto ir paliečia lūpomis. Arkliai bailūs. Apimtas baimės, arklys pasidaro visai nesumanus, nesiorientuoja papraščiausiose situacijose. Išsigandęs šiukšlių krūvos, staiga gali mestis į šalį, pulti po važiuojančiu automobiliu. Todėl dažnai arkliai dresuojami, sąmoningai sukeliant jiems baimę (A.Songailienė).
Yra pastraipų, kurių paskutinis sakinys pasikartoja arba praplečia pirmąjį, apibendrindamas ką tik aptartas detales. Tokiu atveju jie abu yra pagrindiniai.
Mokymo(si) būdai
Kai mokiniai įgus nagrinėti ir patys sudarinėti elementarias pastraipas, reikėtų panagrinėti ir sudėtingesnius atvejus. Bendra tvarka galėtų būti tokia:
1. nagrinėjamos pastraipos, kurių mintį pasako pagrindinis – teminis – sakinys. Tai paprastai būna pirmasis arba antrasis pastraipos sakinys.
2. nagrinėjamos pastraipos, kurių pagrindinis – teminys – sakinys yra ne tik pastraipos pradžioje, bet ir pabaigoje arba viduryje.
3. nagrinėjamos pastraipos, kurių pagrindinė mintis išreikšta daugiau negu vienu sakiniu.
4. nagrinėjamos pastraipos, kurios neturi teminio sakinio. Jų pagrindinę mintį (implikuotą) užrašome savais žodžiais. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-01-16
DalykasLietuvių kalbos referatas
KategorijaLietuvių kalba
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai13
Dydis26.89 KB
AutoriusMigle
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaLietuvos Edukologijos universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Pastraipa [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 9 puslapiai 
  • Lietuvos Edukologijos universitetas / 2 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą