Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Lietuvių kalba>Šeimos šventės
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Šeimos šventės

  
 
 
1234567891011121314
Aprašymas

Įžanga. Tradicijos samprata ir švenčių atsiradimo prielaidos. Šeimos šventės. Kūčios -išimtinai šeimos šventė. Išvados.

Ištrauka

Šeimos šventės, tradicijos, papročiai yra bendrosios tautos kultūros dalis. Jų puoselėjimas turi svarbią auklėjimo funkciją, daro didžiulį poveikį jaunos asmenybės ugdymui. Per tradicijas, papročius šeimoje perduodama patirtis: požiūris į pasaulį ir gyvenimą, tikėjimas, dorovė, elgesio būdas, kultūros vertybės, socialinių santykių formavimas ir kt.
Svarba ir aktualumas. Šventės yra laukiamos, nes dažniausiai tada patiriame daug džiaugsmo, pailsime. Turbūt esate pastebėję, kad žmonės šiais laikais gyvena ir dirba labai intensyviai, dažnai jaučiasi pavargę ir fiziškai, ir dvasiškai, tad šventės tampa svarbiausia ir labai laukiama savaitės, mėnesio ar metų diena. Šventės mums yra labai reikalingos. Tikra atgaiva sielai yra asmeninės, šeimyninės šventės, kai artimiausi žmonės susikuria galimybę pabūti kartu. Juk šiais laikais vienas kitam skiriame tiek mažai laiko ir dėmesio.
Šio darbo tikslas- apžvelgti šeimos šventes, pabrėžiant jų šventimo tradicijas senovėje bei šiuolaikiniame pasaulyje.
Uždaviniai:
Apibrėžti tradicijos sampratą bei švenčių atsiradimo prielaidas.
Aptarti šeimos šventes bei jų ypatumus senovėje bei šiais laikais.
Apibūdinti šv. Kūčias, kaip išimtinai šeimos šventę.
Rašant darbą buvo remtasi: moksline literatūra bei internete pateiktais straipsniais.
Tradicija(lot. traditio- perdavimas)- tai istoriškai susidariusių ir žmonių bendrijose įsitvirtinusių kultūros formų perdavimas iš kartos į kartą, pačios perteikiamos kultūros formos, jų perdavimo būdai. Tradicijos susijusios su svarbiausiais žmogaus gyvenimo įvykiais: santuoka, kūdikio gimimu ir vardo suteikimu, laidotuvėmis ir mirusiųjų atminimo pagerbimu, įvairiomis kalendorinėmis šventėmis. Tradicijų visuma sudaro nacionalinį tautos veidą. Jos laiduoja kultūros perimamumą ir išliekamumą(Miškinis K., 2003, p.47):
Lietuvių tautos papročiai, tradicijos, tame tarpe ir įvairiausių švenčių šventimas, susiformavo dar gilioje senovėje ir buvo perduodamos iš kartos į kartą. Seniausios žmonių apeigos išplaukė iš nepažinimo juos supančios gamtos dėsnių, nesupratimo, kodėl periodiškai kiekvienais metais keičiasi metų laikai: žiemą keičia pavasaris, pavasarį- vasara, vasarą- ruduo, o su jais ir darbo sezonai: baigiantis vienam darbo sezonui ir prasidedant kitam, buvo švenčiamos šventės ir atliekamos apeigos, paprastai susietos su išgalvotomis antgamtinėmis būtybėmis(totemais, gyvulių ir augmenijos "šeimininkais"), nuo kurių tariamai priklausęs žmonių apsirūpinimas maistu(Dundulienė P. 1991, p.5). Senovinių švenčių tikslas ir pagrindinė idėja - padėti žmogui nelengvame jo darbe. Tad šventės savaip rikiuodavo valstiečių darbų ir užsiėmimų seką, o iš kartos į kartą greta ūkinės veiklos patirties buvo perteikiamas dvasinis senolių palikimas, dvasinis kelrodis - švenčių tradicijos. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-12-20
DalykasLietuvių kalbos referatas
KategorijaLietuvių kalba
TipasReferatai
Apimtis12 puslapių 
Literatūros šaltiniai7
Dydis25.86 KB
AutoriusAugustinas
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaKauno Technologijos Universitetas
FakultetasSocialinių mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Seimos sventes [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 12 puslapių 
  • Kauno Technologijos Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą