Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Lietuvių kalba>Iš žodžių kilmės
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Iš žodžių kilmės

  
 
 
123456
Aprašymas

Kodėl keičiasi žodžiai? Kaip atsirado žodis mokinys? Kaip atsirado mūsų kalboje žodis cukrus? Išvados. Darbas iliustruotas paveikslėliais.

Ištrauka

Pasaulyje yra daug kalbų. Lietuvių kalba atsirado suskilus vadinamajai baltų prokalbei. Žymusis mūsų kalbininkas Kazimieras Būga teigė, kad baltų prokalbė ne vėliau kaip IV-III a.pr.Kr suskilo į prūsų ir lietuvių-latvių grupes, o lietuvių-latvių grupė į atskiras kalbas pasidalijo po kokio tūkstančio metų. Taip galime spėti, kad mūsų kalba nuo latvių atsiskyrė maždaug prieš tūkstantį tris šimtus metų. Žinoma šis atsiskyrimas- tai ne vienos dienos padarinys. Jis galėjo užtrukti net keletą šimtmečių. Mes turime vieną garsią kalbą. Jos daugybė žodžių yra tokie patys kaip ir senųjų kalbų (lotynų, sanskrito, senovės indų, senųjų persų, germanų), jie nagrinėjami daugelio kalbininkų visame pasaulyje (net Japonijoje ir Taivane). Visiems rašto žmonėms žinomi žymaus prancūzų kalbininko A.Mellet‘o žodžiai " Tas, kas nori žinoti, kaip kalbėjo mūsų proseneliai, turi atvažiuoti pasiklausyti, kaip kalba lietuvis valstietis". Kiekviena kalba turi žodžius. O kaip tie žodžiai atsiranda? Šiame referate atskleisime žodžių atsiradimą.
Kalbos keičiasi dėl karų, užgrobimų, religijos keitimų. Per karus kariai šnekėdavo visokiomis kalbomis: rusiškai, vokiškai, lenkiškai, mokydavo svetimų šalių žodžių, kurie varydavo iš žmonių galvų savuosius, nuo tėvų ir protėvių išmoktus žodžius. Taip į mūsų senolių kalbą įsipynė daug svetimų žodžių, tais laikais įrašytų knygose, skambėjusių šnekoje ir prakalbose. Tie svetimi žodžiai, stumiantys iš gyvenimo savuosius, netikę ir netinkantys kultūringai bendriniai kalbai, vadinami barbarizmais. Keičiantis gyvenimui atsiranda naujų produktų, naujų daiktų, reikėjo naujų pavadinimų. Kartais žodžių neužtenka ir tenka skolintis iš kitų kalbų žodžių.
Štai kaip atsirado žodis mokinys. Panarinę galva, įręžę sprandus, du palši jaučiai velka jungą. Sunkus arklas pamažu verčia įžėlusios šilainės vėlėna. Vienas jautis, didelis, tvirtas, nesikarščiuodamas kelia koją už kojos, žengia tiesiai vaga. Su kitu tikra bėda: eina nelygiu žingsniu, mėtosi į šonus. Pyksta artojas, barasi, grūmoja.
-Kodėl tas tavo jautis toksai nenuorama?-paklausė artojo priėjęs mūsų kalbininkas Jonas Jablonskis.
-Jis tebėra tik mokinys,-ilgai negalvojęs, atsako artojas.
Kalbininkai vaikščiojo po kaimus, mietus kartais išgisdavo kokį nors negirdėta žodį, kurio
dar nebūdavo mūsų kalboje. J.Jablonskiui labai patiko žodis mokinys ir jis nuo to laiko norėdamas atskirti besimokantį aukštotoje mokykloje nuo kitų mokyklų lankytojų, nusprendė vartoti žodį mokinys, kurį pirmąkartą išgirdo iš artojo lūpų. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-06-08
DalykasLietuvių kalbos referatas
KategorijaLietuvių kalba
TipasReferatai
Apimtis3 puslapiai 
Literatūros šaltiniai2
Dydis95.21 KB
Autoriuskarolis
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas8
Švietimo institucijaVarėnos r. Merkinės Vinco Krėvės-Mickevičiaus gimnazija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Is zodziu kilmes [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 3 puslapiai 
  • Varėnos r. Merkinės Vinco Krėvės-Mickevičiaus gimnazija / 8 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą